"Viešpataitis" – tai šeimininkas, namų valdytojas, ūkio savininkas (dažniausiai kaimo, ūkio kontekste). Žodis senesnis, dabar retai vartojamas, dažniau sutinkamas literatūroje ar istoriniuose šaltiniuose.
Pavyzdžiai:
1. Senasis viešpataitis rūpinosi savo ūkiu kaip tikras darbštuolis.
2. Kaimo viešpataitis sušaukė tarnus ir davė nurodymus.
3. Rašytojas aprašė vietos viešpatičio išmintingumą valdant sodybą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.