„Vienuvien“ – tai senovinė lietuvių kalbos forma, reiškianti visiškai vienas, visai vienas, atskirai, be palydos. Dažnai vartota liaudies dainose, pasakose ar poetinėje kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Liaudies dainoje:
„Vienuvien aš pasėjau lelijėlę...“
(reiškia: visai viena pasėjau gėlelę).
2. Šiuolaikiniame kontekste (retai):
„Jis liko vienuvien su savo mintimis.“
(perteikia išskirtinį vienišumą).
Trumpai:
Tai poetiškas atitikmuo žodžiui „visiškai vienas“, dažniausiai randamas tradicinėje literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.