vienuitis

Vienuitis – tai žmogus, kuris gyvena vienas, atsiskyrėlis, pasirinkęs nuošalų gyvenimą (dažnai dėl religinių, filosofinių ar asmeninių priežasčių).

Pavyzdžiai:
1. Senovės vienučiai dažnai gyvendavo dykumose ar vienuolynuose.
2. Jis po skyrybų tapo vienučiu ir išsikėlė į mišką.
3. Rašytojas buvo savanoriškas vienuitis, siekęs ramybės kūrybai.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vienuitis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vienuitis – tai žmogus, kuris gyvena vienas, atsiskyrėlis, pasirinkęs nuošalų gyvenimą (dažnai dėl religinių, filosofinių ar asmeninių priežasčių). Pavyzdžiai: 1. Senovės vienučiai dažnai gyvendavo dykumose ar vienuolynuose. 2. Jis po skyrybų tapo vienučiu ir išsikėlė į mišką. 3. Rašytojas buvo savanoriškas vienuitis, siekęs ramybės kūrybai.