Vieninaitinis – tai būdvardis, reiškiantis „vienintelis savo rūšyje“, „nepakartojamas“, „išskirtinis“.
Pavyzdžiai:
1. Tai vieninaitinė proga – niekada daugiau nepasikartos.
2. Jis turėjo vieninaitinę galimybę pabūti su žymiu mokslininku.
3. Šis paveikslas – vieninaitinis meno kūrinys, originalas neginčijama vertė.
Trumpai: vartojama apibūdinti kažką unikalaus, nepakartojamo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.