viengrobis

„Viengrobis“ – asmuo, kuris gyvena vienas, nesusituokęs ar neturintis šeimos (dažnai dėl savo pasirinkimo ar aplinkybių). Gali būti vartojamas ir apie našlaitį, bet šiuolaikiniame kontekste dažniau reiškia vienišą žmogų.

Pavyzdžiai:
1. Jis – įprastas viengrobis, visą laiką praleidžia su knygomis.
2. Po skyrybų ji liko viengrobe, bet nenusiminė.
3. Senelys gyveno kaip viengrobas, bet retkarčiais lankydavosi vaikai.

Sinonimai: vienišius, benamis (kontekste), našlaitis (senesnė reikšmė).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'viengrobis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Viengrobis“ – asmuo, kuris gyvena vienas, nesusituokęs ar neturintis šeimos (dažnai dėl savo pasirinkimo ar aplinkybių). Gali būti vartojamas ir apie našlaitį, bet šiuolaikiniame kontekste dažniau reiškia vienišą žmogų. Pavyzdžiai: 1. Jis – įprastas viengrobis, visą laiką praleidžia su knygomis. 2. Po skyrybų ji liko viengrobe, bet nenusiminė. 3. Senelys gyveno kaip viengrobas, bet retkarčiais lankydavosi vaikai. Sinonimai: vienišius, benamis (kontekste), našlaitis (senesnė reikšmė).