Vienėti – veikti vienatvėje, būti vienam, gyventi atsiskyrus, nuošaliai.
Pavyzdžiai:
1. Senas medžiotojas ilgus metus vienėjo miško trobelėje.
2. Po sielvarto ji norėjo vienėti, kad galėtų susitvarkyti mintis.
3. Kalnuose vienėjantis atsiskyrėlis retai matydavo žmones.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.