Vienbėgis – tai žmogus, kuris gyvena vienas, atsisakęs santuokos ar artimų socialinių ryšių; atsiskyrėlis, pasišventęs vienatvei ar savo tikslams.
Pavyzdžiai:
1. Senas vienbėgis kalno trobelėje retai bendrauja su kaimynais.
2. Po skyrybų jis tapo vienbėgiu ir visą laiką skyrė darbui.
3. Rašytojas gyveno kaip vienbėgis, kad galėtų susikaupti kūrybai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.