vienbėgis

Vienbėgis – tai žmogus, kuris gyvena vienas, atsisakęs santuokos ar artimų socialinių ryšių; atsiskyrėlis, pasišventęs vienatvei ar savo tikslams.

Pavyzdžiai:
1. Senas vienbėgis kalno trobelėje retai bendrauja su kaimynais.
2. Po skyrybų jis tapo vienbėgiu ir visą laiką skyrė darbui.
3. Rašytojas gyveno kaip vienbėgis, kad galėtų susikaupti kūrybai.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vienbegis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė