x
vienatur̃tis, -ė. vienturtis 1: Taipo Dievas numylėjo svietą, jog jis savo sūnų vienaturtį davė, idant kiekvienas, kuris ing jį intikėtų, nepražūtų. Imk Isaaką, tavo vienaturtį sūnų, kurį myli. Jis netik ing vardą vienaturčio sūnaus Dievo. Poniep girsis visados vienaturtė mano, nesang apvaizdoj savo sergti ją ir gano. Aš bajoriūtė, duktė vienaturtė ir švento kalno esmu vaideliutė. Oi noriu noriu miegelio, ne tep miegelio – bernelio, vienaturtėlio sūnelio. Aš viena seselė vienaturtėlė nešiau broliams pusrytėlį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.