vienaturtis

vienatur̃tis, -ė. vienturtis 1: Taipo Dievas numylėjo svietą, jog jis savo sūnų vienaturtį davė, idant kiekvienas, kuris ing jį intikėtų, nepražūtų. Imk Isaaką, tavo vienaturtį sūnų, kurį myli. Jis netik ing vardą vienaturčio sūnaus Dievo. Poniep girsis visados vienaturtė mano, nesang apvaizdoj savo sergti ją ir gano. Aš bajoriūtė, duktė vienaturtė ir švento kalno esmu vaideliutė. Oi noriu noriu miegelio, ne tep miegelio – bernelio, vienaturtėlio sūnelio. Aš viena seselė vienaturtėlė nešiau broliams pusrytėlį.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vienaturtis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x