Vienaitelis – tai asmuo, gyvenantis vienas, be šeimos (pvz., nevedęs/neištekėjęs, našlys/našlė, be vaikų). Gali reikšti ir fizinį vienatvės būseną, ir psichologinį atsiskyrimą.
Pavyzdžiai:
1. Senasis kaimynas – vienaitelis, bet visada linkęs padėti.
2. Po skyrybų jis tapo vienaiteliu, nors draugų turėjo.
3. Romano veikėjas – mąstytojas vienaitelis, ieškantis tiesos.
Sinonimai: vienišas, pats vienas, atsiskyrėlis (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.