viečnus

"Viečnus" – tai klaidingas arba klaidintinas žodžio "viešnus" užrašymas (iš senovės baltų kalbų, reiškia "svetimas, svetimšalis, svetimtaujis").

Pavyzdžiai:
1. Senovės lietuvių tautose viešnus (ne "viečnus") buvo laikomas ateivis iš kitos genties.
2. Kai kuriuose tekstuose dėl rašybos klaidų sutinkamas "viečnus", bet teisingai – "viešnus".

Pastaba:
Standartinėje lietuvių kalboje šis terminas nenaudojamas, jis aptinkamas tik istoriniuose ar dialektiniuose šaltiniuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'viecnus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Viečnus" – tai klaidingas arba klaidintinas žodžio "viešnus" užrašymas (iš senovės baltų kalbų, reiškia "svetimas, svetimšalis, svetimtaujis"). Pavyzdžiai: 1. Senovės lietuvių tautose viešnus (ne "viečnus") buvo laikomas ateivis iš kitos genties. 2. Kai kuriuose tekstuose dėl rašybos klaidų sutinkamas "viečnus", bet teisingai – "viešnus". Pastaba: Standartinėje lietuvių kalboje šis terminas nenaudojamas, jis aptinkamas tik istoriniuose ar dialektiniuose šaltiniuose.