Viauktelėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, nerangų judėjimą, klibėjimą ar klupinėjimą (pvz., vaikščiojant per purvą, sniegą ar netvirta vieta). Dažnai vartojamas apibūdinti nevikriam, lėtam judėjimui.
Pavyzdžiai:
1. Senis viauktelėjo per griovį, besikibinėdamas už šakų.
2. Kiaulė viauktelėjo purve, negalėdama išlipti.
3. Per tirštą sniegą vaikai viauktelėjo link namų.
Sinonimai: klibėjimas, klupinėjimas, nerangus judėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.