Veteliotė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpnumą, jėgos stoką, išsekimą, alkanumą (dažniausiai perkeltine prasme). Vartojamas retai, daugiausia literatūroje ar poetiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Fizinė prasmė:
Po ligos jautėsi didelė veteliotė, net rankos kėpė.
2. Dvasinė/perkeltinė prasmė:
Ilgas kūrybinis nepriteklius sukėlė vidinę veteliotę.
Tautą apėmė dvasių veteliotė – prarado vilties.
Sinonimai: silpnumas, išsekimas, neryžtingumas, alkanumas (dvasinis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.