Verstinės – tai lietuvių liaudies dainose dažna metafora, reiškiančia ilgą, varginančią kelionę arba gyvenimo kelią, kupiną sunkumų. Kilusi nuo senovės ilgio mato viorsta (rusų vrst = ~1,067 km), kuris keliaujant atrodydavo be galo ilgas.
Pavyzdžiai:
1. Dainų eilutėse:
"Ei, vergeli, bėk, vergeli, / Per tris verstines toli..." – simbolizuoja tolimą, nepasiekiamą vietą.
2. Perkeltine prasme:
"Gyvenimas – tai viena didelė verstinė" – gyvenimo kelias kaip ilgas ir varginantis maršrutas.
Santrauka: Verstinė – liaudies poetinis simbolis ilgo kelio / sunkaus gyvenimo kelio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.