Verkynė – tai nedidelė, dažniausiai medinė lovelė kūdikiui, naudota tradicinėje lietuvių buityje. Ji būdavo pakabinama ant lubų arba tvirtinama ant lankstaus stiebo, kad būtų galima lengvai supti kūdikį.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: „Senelė pasakojo, kad jos vaikai miegojo medinėje verkynėje, kuri buvo pakabinta ant lubų sijos.“
2. Perkeltine prasme: „Miegas taip ir nėjo, tarsi būčiau verkynėje – svyruoju ir vėl atsibundu.“ (simbolizuoja nestabilią, siūbuojančią būseną).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.