Lovelė – tai lietuviškas terminas, reiškiantis mažą, gilų dubenį ar įdubimą (dažniausiai gamtoje), pvz., upės vagos ar kalno šlaite. Kilęs iš žodžio lovys (duobė, lizdas).
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: „Upė išskovė smėlėtą lovelę tarp akmenų.“
2. Perkeltine prasme: „Miegamojo lovelė“ – šiltas, jaukus kampelis miegamajame.
3. Geografijoje: „Ežeras telkšo kalnų lovelėje.“
Trumpai: tai natūrali ar sukurta nedidelė įduba, dažnai asocijuojama su saugumu ar natūralia forma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.