Verbažolė – tai neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai bereikšmį kalbėjimą ar rašliavą. Jis dažniausiai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant perteklinį žodžių kiekį ir minčių skurdą.
Pavyzdžiai:
1. Paskaita virto verbažole – dėstytojas dvejas valandas kalbėjo nieko nesakydamas.
2. Politiko kalba buvo gryna verbažolė, tik tušti pažadai.
3. Neklausyk tos verbažolės – jis tik laiką gaišta.
Sinonimai: plepalai, tuščiažodžiavimas, aliejus, prasimelavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.