„Vėras“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškia tikras, nepavaldus, laisvas (dažniausiai apie žmogų ar jo būseną). Kartais vartotas kaip priešprieša vergui ar pavergiamam žmogui.
Pavyzdžiai:
1. Jis buvo vėras žmogus – niekas jo negalėjo paversti vergu.
2. Tėvynės laisvė – tai vėro žmogaus orumas.
3. (Istoriniame kontekste) Kai kurių baltų genčių nariai save laikė vėrais, ne vergais.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose, tautosakoje ar istorinėje literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.