Vepelnyčia – tai lietuviškas terminas, reiškiantis kepimo krosnį, krosnelę (dažniausiai mūrinę arba iš molio), naudojamą duonai, pyragams ar kitiems produktams kepti. Žodis yra kilęs iš veiksmažodžio „vepti“ („kepti“).
Pavyzdžiai vartojime:
1. Senelė duoną kepa senojoje vepelnyčioje.
2. Kaimo šventėse dažnai kepa mėsą lauko vepelnyčioje.
3. Mūsų sodyboje atstatėme tradicinę vepelnyčią.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.