Vepėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis vepus, silpną kvėpavimą, atodūsį (ypač tylią, sunkiai girdimą). Dažniausiai vartojamas poetiškai arba apibūdinant labai ramų, vos juntamą kvėpavimą.
Pavyzdžiai:
1. Nakties tyloje girdėjosi tik jo ramus vepėjimas.
2. Miego vaiko vepėjimas buvo toks lengvas, lyk pūkelio.
3. Miške – tik lapų šlamėjimas ir vepėjimas vėjo.
Sinonimai: atodūsis, kvapas, pūstelėjimas (perkeltine prasme).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.