"Vengris" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis vengrą (Vengrijos gyventoją). Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar poetiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste: "Senovėje vengriai kariavo su lenkais."
2. Poezijoje: "Tolimuosiuos kraštuos gyveno drąsūs vengriai."
Pastaba: Dabar standartinis ir dažniausias variantas – vengras (vyriškos giminės) ir vengrė (moteriškos giminės).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.