Vėlyva – tai būdvardis, reiškiantis „atsitikęs, atvykęs, pasireiškęs po įprasto ar numatyto laiko“; priešingybė – ankstyva.
Pagrindiniai panaudojimo būdai:
1. Laiko atžvilgiu: vėlyvas atsakymas, vėlyva vakarienė.
2. Amžiaus atžvilgiu: vėlyvas susižadėjimas, vėlyva karjera.
3. Istoriniu/laikotarpiu: vėlyvas Renesansas, vėlyvas ledynmetis.
4. Perkeltine prasme: vėlyva gaila (kai jau per vėlu).
Trumpi pavyzdžiai:
- Vėlyva nakties valanda.
- Jis pradėjo studijuoti vėlyvame amžiuje.
- Tai vėlyva atradimo versija.
- Vėlyva atsiprašyti – jau padaryta žala.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.