Veltuō (veiksmažodis) – senovės lietuvių kalboje reiškė "vaikščioti, klajoti, bastytis".
Pavyzdžiai:
1. Iš senųjų tekstų: "Veltuoju po mišką" – klajoju po mišką.
2. Šiuolaikiniuose žodžiuose:
- Veltū́s – klajoklis, valkata.
- Veltui (prieveiksmis) – veltui, be reikalo (išplėstinė reikšmė: "klajojant be tikslo").
Trumpai: Šaknis velt- atspindi neorganizuotą judėjimą ar beviltiškumą (plg. veltui, pa-veltėti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.