Velnūtis – tai liaudiškas, dažniausiai šmaikštus ar niekuo nepagrįstas įtarimas, apkaltinimas, kaltinimas (pvz., apie vagystę, apgavystę). Nėra rimtas kaltinimas, dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Nustok mesti velnučius be įrodymų!
2. Jis mane apvylė velnučiu, kad aš pasisavinau jo idėją.
3. Tai grynas velnūtis – aš nieko neįsmeigiau!
Trumpai:
Velnūtis = be pagrindo / šmaikštus kaltinimas, įtarimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.