velnošius
"Velnias" (velnio) + priesaga "-šius" sudaro pagarbinį pavadinimą, kuriuo kreipiamasi į velnią kaip į asmenį, dažnai su sarkazmu ar juodumu humoru. Nėra standartinė forma, bet vartojama šnekamojoje kalboje ar literatūroje.
Pavyzdžiai:
1. Kreipimasis:
"Ei, velnošiau, kur tu mane vedi?"
(pavyzdys iš liaudies kalbos, kreipiantis į velnią tarsi į pažįstamą).
2. Sarkastiškas apibūdinimas:
"Tai tas velnošius vėl sukėlė bėdų!"
(kalbant apie nemalonų žmogų, pabrėžiant jo "velnišką" pobūdį).
3. Literatūroje / tautosakoje:
Gali būti vartojamas dialoguose, kur velnias vaizduojamas kaip personažas, pvz., pasakose ar humoristiniuose tekstuose.
Trumpai:
Tai neformalus, dažnai juokingas ar sarkastiškas kreipinys į velnią, atspindintis lietuvių kalbos gebėjimą kurti išraiškingus žodžius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.