"Velniuva" – tai šnekamojoje kalboje vartojama šventkalbiška šaknis "velni-" su priesaga "-uva", reiškiančia velnio buveinę, pragarą, siaubingą vietą ar netvarką. Dažnai naudojama perkeliamąja prasme.
Pavyzdžiai:
1. Tikroji vieta:
"Šitas užmirštas rūsys – gryna velniuva!"
2. Netvarka:
"Jo kambarys – velniuva, viskas išmėtyta."
3. Pragaras (metaforiškai):
"Po to susirėmimo ofise – tikra velniuva įsivyravo."
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.