velnius

Velnius – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelį velnią, velniuką, blogą dvasią ar demoną. Dažnai vartojamas kaip švelnesnė, mažiau grėsminga ar net šiek tiek juokinga velnio versija.

Pavyzdžiai:
1. Tikras velnius – apie įžūlų, nemalonų žmogų:
„Koks jis velnius, visada pyksta.“
2. Pramoginiame kontekste – apie išdaigų vaiką:
„Mūsų mažasis velnius vėl išbėgo iš kiemo.“
3. Mitologijoje / pasakose – kaip antgamtinė būtybė:
„Pasakoje velnius bandė apgauti berniuką.“

Trumpai: tai dažniausiai metaforinis ar šmaikštus apibūdinimas žmogui ar būtybei, turinčiai velnio savybių.

Įrašas
Paaiškinimas	Velnius – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelį velnią, velniuką, blogą dvasią ar demoną. Dažnai vartojamas kaip švelnesnė, mažiau grėsminga ar net šiek tiek juokinga velnio versija. Pavyzdžiai: 1. Tikras velnius – apie įžūlų, nemalonų žmogų: „Koks jis velnius, visada pyksta.“ 2. Pramoginiame kontekste – apie išdaigų vaiką: „Mūsų mažasis velnius vėl išbėgo iš kiemo.“ 3. Mitologijoje / pasakose – kaip antgamtinė būtybė: „Pasakoje velnius bandė apgauti berniuką.“ Trumpai: tai dažniausiai metaforinis ar šmaikštus apibūdinimas žmogui ar būtybei, turinčiai velnio savybių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.