velniaplaukis
Velniaplaukis – tai lietuvių liaudies pasakojimuose minimas piktas dvasių (velnių) vaikų vaikas, dažniausiai vaizduojamas kaip plaukuotas, pūkuotas, vilnonių kailiu apaugęs padaras, kuris gimsta iš velnio ir žmogaus (dažniausiai raganos) santuokos ar sąlyčio.
Pagrindinės savybės:
- Turi žmogaus ir velnio bruožus.
- Plaukuotas visas kūnas (iš čia ir pavadinimas).
- Paprastai bjaurus, bet galingas.
- Pasakojimuose dažnai siekia pakenkti žmonėms arba tarnauja velniui.
Pavyzdys iš tautosakos:
Pasakojama, kad velniaplaukis gali būti užburta mergelė, kurią velnias pagrobia ir susilaukia su ja pūkuoto palikuonio. Kitose versijose – tai raganos, susilaukusios vaiko su velniu, pasekmė.
Trumpai: Tai mitinė būtybė, simbolizuojanti blogį, žmonių ir demonų sąsajas, o jos išvaizda atspindi grasinimą, svetimumą ir gamtos priešpriešą su žmogiškumu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.