velnėjimas
Velnėjimas – tai lietuvių liaudies tikėjimuose mirusiųjų sielų lydėjimas į pomirtinį pasaulį, dažnai vaizduojamas kaip šventas paukštis (paprastai – vištelė, gaidys, balandis ar žąsis) ar kitas gyvūnas.
Pagrindinės reikšmės:
1. Sielos perėjimo iš gyvųjų pasaulio į mirusiųjų karalystę procesas.
2. Pati sielą lydinti paukščio ar gyvūno išvaizda.
3. Kartais – mirusiojo dvasia, pasirodanti gyviesiems.
Pavyzdžiai:
- Tradicinis: „Po senelio mirties šeima matė baltą vištelę – tai buvo jo velnėjimas, rodantis, kad siela rami.“
- Perkeltine prasme: „Tamsiu vakarą miške pasirodęs baltas šešėlis atrodė kaip velnėjimas.“
- Liaudies sakmėse: „Jei velnėjimas paukštis nusileidžia ant namo, tai gera ženklas mirusiojo sielai.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.