„Velniaklaka“ (klaidingai „velnaklaka“) – tai liaudiškas augalo barščio pavadinimas, dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje ar tarmėse.
Pavyzdžiai vartojime:
1. „Prie upės kranto auga visokia žolė: dilgėlės, velniaklakos, dobilai.“
2. „Senelė sakė, kad velniaklaka gerai gydo odos negalavimus.“
3. „Vaikai išbėgo į pievą ir narplio velniaklakas vainikus pynė.“
Pastaba:
Standartinėje lietuvių kalboje teisingiausia vartoti žodį „barštis“, o „velniaklaka“ laikoma šnekamąja ar regionine forma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.