velišius
"Velišius" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis velnią, velnią, blogąjį dvasį, piktąją jėgą. Dažnai naudojamas šventkalbiškai arba pabrėžiant nepasitenkinimą, pyktį, nuostabą.
Pavyzdžiai:
1. Keiksmas / nusistebėjimas:
– Velišiai griebtų! (reiškia susierzinimą ar nuostabą).
– Kur po velišius jis dingo? („kur po velnių“).
2. Apibūdinimas:
– Jis bėga kaip pašėlęs velišius. (panašus į įsiutusį velnią).
Pastaba:
Žodis kilęs iš „velnias“, tačiau vartojamas švelnesnėje arba šiek tiek humoristiškesnėje formoje, nors vis tiek laikomas šventkalbišku. Dažnas šnekamojoje kalboje, ypač senesnių kartų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.