velėtojas

velė́tojas (-is), -a (-ė).

1. kas velėja, skalbia: Kai po dujai velė́tojas [skalbi],
labai sutari. Kai to velė́toja sugrįžta, tai tuoj pavalgyt duoda, ar tenoj kokios šiultos kovos atsigert. O darbelis buvo, tai darbelis velė́tojų. Kultuvė – nei verpėja, nei audėja, bet velėtoja. Kaukai, aitvarai, pinčiukai, upelio laumės velėtojos mus, vaikus, per pasakų pasaulį vedžiojo. O rūbai jo stojos skaistūs ir labai balti kaipo sniegas, kaipo velėtojas ant žemės negal išbaltint. Vasarą i varlė velėtoja. kas rankomis trina skalbinius: Menka da iš tavęs velė́toja, nei išgręžti nemoki. kas verčiasi skalbimu: Velėtoja.

2. kas velia, vėlėjas. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'veletojas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x