velėningumas
Velėningumas – tai savybė, reiškiančią velėno panašumą (velėnas – plonas, pusiau skaidrus audinys). Dažniausiai vartojama perkeltine prasme apibūdinti miglumą, permatomumą, švelnumą, subtilumą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fizinis – kaip velėną primenantis (pvz., plonas, skaidrus, lengvas).
2. Abstraktus – neaiškus, miglotas, neryškus (pvz., mintys, prisiminimai).
3. Meninis/poetinis – subtilus, švelnus, lėtas, drebančias (pvz., šviesa, judesys).
Pavyzdžiai:
- Audinys: Velėningas šydas – plonas ir permatomas.
- Šviesa: Velėninga saulėlydis – minkšta, miglota šviesa.
- Prisiminimai: Jo atmintyje liko tik velėningi vaizdai – neaiškūs, išblukę.
- Judesys: Velėningas šokis – lėtas, sklandus, be aštrių linijų.
- Garsas: Velėninga muzika – tylus, švelnus, niūrus.
Trumpai: Tai kokybė, kuri siejama su plonumu, skaidrumu, miglumu ar subtilumu, tiek fiziniame, tiek vaizdiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.