x
vekulỹs. vẽkulis.
1. vekulas 1: Iš medinio viedro pradėjo vanduoj tekėt, tai, paėmus vekuliùką pakulų, užkišau skylukę. Kasabuckienė vẽkulį kanapių nusnešė. Kap užkabino siūlą nuo špulios, tai ir nusvynioj [o] vekulỹs. Dūmai vekuliaĩs verčiasi. [Paukščiai] pakildavo labai triukšmingai į orą, o po tam visas vekulys lupterdavo žemėn ir subyrėdavo į visas šalis.
2. ryšulys: Žabos surištos vekuliùkais. Atnešk žabų vẽkulį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.