vėjvaikis

Vėjvaikis – tai liaudies etiologinis padavimas, paaiškinantis vėjo atsiradimą. Žodis sudarytas iš „vėjas“ + „vaikas“.

Reikšmė:
Tai mitinė būtybė (dažniausiai vaiko pavidalo), kuri gyvena debesyse, miškuose ar jūroje ir sukelia vėją. Pasakojama, kad vėjvaikis gali būti užburta žmogaus siela, pamirštas krikštas arba gamtos dvasia.

Pavyzdžiai:
1. Senelė sakydavo, kad audrą sukelia įsiutęs vėjvaikis.
2. Pasakojime vėjvaikis čiuožė po debesis ir švilpdamas varydavo bangas.
3. Jei nakčia šniokščia, tai vėjvaikis verkia už uolos.

Trumpai: Tai mitinis vėjo personifikavimas vaiko pavidalu, dažnas lietuvių tautosakoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Vėjvaikis – tai liaudies etiologinis padavimas, paaiškinantis vėjo atsiradimą. Žodis sudarytas iš „vėjas“ + „vaikas“. Reikšmė: Tai mitinė būtybė (dažniausiai vaiko pavidalo), kuri gyvena debesyse, miškuose ar jūroje ir sukelia vėją. Pasakojama, kad vėjvaikis gali būti užburta žmogaus siela, pamirštas krikštas arba gamtos dvasia. Pavyzdžiai: 1. Senelė sakydavo, kad audrą sukelia įsiutęs vėjvaikis. 2. Pasakojime vėjvaikis čiuožė po debesis ir švilpdamas varydavo bangas. 3. Jei nakčia šniokščia, tai vėjvaikis verkia už uolos. Trumpai: Tai mitinis vėjo personifikavimas vaiko pavidalu, dažnas lietuvių tautosakoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.