Vėjokšnis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis vėjo gūsį, trumpalaikį vėjo protrūkį (staigų, trumpą, dažniausiai stiprų vėjo potvynį).
Pavyzdžiai:
1. Gamtos aprašyme:
Pakilo staigus vėjokšnis ir sukrėtė medžių viršūnes.
2. Perkeltine prasme (emocinis, socialinis "protvynis"):
Per diskusiją kėlėsi pykčio vėjokšniai.
3. Poetiniame kontekste:
Vėjokšniai nešė šaltį nuo upės.
Trumpai: Tai staigus, trumpas, dažnai stiprus vėjo gūsis, gali būti vartojamas ir vaizdingai apibūdinant staigius emocinius ar socialinius reiškinius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.