„Vėjkupetaitis“ yra neologizmas, sudarytas iš žodžių vėjas (vejas) ir kupetaitis (mažas kupetas). Jis humoristiškai apibūdina veją, kuris keliauja po kupetus – tai yra, švelnų vėjelį, paprastai vasaros ar ramaus oro sąlygų metu.
Pavyzdžiai:
1. Po pietų pakilo šiltas vėjkupetaitis, gūžtelėjęs lapus ant takelio.
2. Vakare pavelavome pasivaikščioti, o pro langą jau glostė vėjkupetaičio švelnus prisilietimas.
Trumpai: tai poetiškas/mėgėjiškas žodis, vartojamas apibūdinti švelniam, jaučiamam vėjui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.