Vėjavaikiškas – tai būdvardis, reiškiantis „atitinkantis vėjavos (šienapjūtės) laiką“ arba primenantis vėjavą, būdingas vėjavai. Dažnai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti ramų, šiltą, švelnų ir šiek tiek melancholišką rudens atmosferą.
Pavyzdžiai:
1. Vėjavaikiškas oras – švelnus, vėsus, būdingas rudenio pradžiai.
2. Vėjavaikiškas kraštovaizdis – su supjautais laukais, rugių stulpais, miglota.
3. Vėjavaikiška nuotaika – rami, liūdna, refleksyvi.
4. Vėjavaikiškos spalvos – auksinės, rusvos, gelsvos.
Trumpai: terminas siejamas su rudens šienapjūtės laiku, atmosfera ar jausmu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.