x
vė́jaritis, -ė. kuris, vaisiams subrendus, lengvai atsiskiria nuo šaknų ar stiebo ir vėjo ritinamas per lauką išbarsto sėklas: Vėjaričiai augalai. Yra vėjaričių augalų, kuriuos vėjas nulaužia ir ridena žeme, o jų sėklos byra pakeliui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.