Vėjalaukis – tai vietovė, kuri yra atvira vėjui, dažniausiai be apsaugos nuo jo (pvz., lyguma, plika kalvos viršūnė).
Pavyzdžiai:
1. Kalno viršūnė buvo visiškas vėjalaukis – medžiai neišliko.
2. Jūros pakrantėje nuolat pūtė, nes tai buvo atviras vėjalaukis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.