vėjagirnės

Vėjagirnės – tai senovinis vėjo malūnas (dažniausiai medinis su sukamuoju stogu), naudotas grūdams malti ar vandeniui siurbti.

Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Lietuvoje vėjagirnės buvo paplitusios nuo XVI a., ypač Žemaitijoje ir pajūrio regione.
2. Architektūrinis: Rumsiškių vėjagirnė – viena iš išlikusių, saugoma kaip technikos paminklas.
3. Perpetualioje: Sakinyje „Vėjagirnės sukasi, bet miltų nema“ – metafora apie beprasmį darbą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vejagirnes' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vėjagirnės – tai senovinis vėjo malūnas (dažniausiai medinis su sukamuoju stogu), naudotas grūdams malti ar vandeniui siurbti. Pavyzdžiai: 1. Istorinis: Lietuvoje vėjagirnės buvo paplitusios nuo XVI a., ypač Žemaitijoje ir pajūrio regione. 2. Architektūrinis: Rumsiškių vėjagirnė – viena iš išlikusių, saugoma kaip technikos paminklas. 3. Perpetualioje: Sakinyje „Vėjagirnės sukasi, bet miltų nema“ – metafora apie beprasmį darbą.