Veiksmažodiškumas – tai kalbos reiškinių savybė, kai kitų kalbos dalių žodžiai (dažniausiai daiktavardžiai, būdvardžiai) įgauna veiksmažodžio reikšmę arba vartojami kaip veiksmažodžiai.
Pavyzdžiai:
1. Iš daiktavardžių:
„Jis stalauja“ (nuo stalas).
„Ji rankininkauja“ (nuo rankšluostis).
„Vaikas žaislaukia“ (nuo žaislas).
2. Iš būdvardžių:
„Jis blogėja“ (nuo blogas).
„Orai šalčiauja“ (nuo šaltas).
Esmė: Žodžiai įgauna veiksmą, būseną ar procesą, nors pagal kilmę nėra veiksmažodžiai. Tai dažna ir lanksčių kalbų (kaip lietuvių) savybė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.