Veikdinimas – tai kalbos dalis, nusakanti veiksmą ar būseną, turinti laiką, asmenį, skaičių, linksnį ir gali būti veikiamoji ar neveikiamoji rūšis. Tai veiksmažodžio formos, vartojamos kaip pažyminiai.
Pavyzdžiai:
- Mokytoja mato mokantį mokinį. (veikiamoji rūšis)
- Mokant dalyką, svarbu susitelkti. (neveikiamoji rūšis)
- Jis grįžo namo nevalgęs. (veikiamoji rūšis)
- Atlikus darbą, galima ilsėtis. (neveikiamoji rūšis)
Trumpai: veikdinimas – veiksmažodžio forma, reiškianti šalutinį veiksmą, derinama su veikėju arba dalyviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.