veigzlus

"Veigzlus" (arba "veizglus") – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "matantis, regintis, akylas". Dažnai vartotas sakiniuose, siejant su gebėjimu pastebėti, įžiūrėti.

Pavyzdžiai:
1. Jis buvo veigzlus žmogus – niekas nuo jo nepasišėlė.
2. Veigzli akys iš karto pastebėjo netvarką.
3. Senovėje sakydavo: "Veigzliam ir tamsa ne kliūtis".

Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'veigzlus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Veigzlus" (arba "veizglus") – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "matantis, regintis, akylas". Dažnai vartotas sakiniuose, siejant su gebėjimu pastebėti, įžiūrėti. Pavyzdžiai: 1. Jis buvo veigzlus žmogus – niekas nuo jo nepasišėlė. 2. Veigzli akys iš karto pastebėjo netvarką. 3. Senovėje sakydavo: "Veigzliam ir tamsa ne kliūtis". Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.