veidalytė

Veidalytė – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išvaizdą, pavidalą, formą (dažniau apie abstrakčius dalykus). Kilęs iš žodžių veidas + lytis (panašus į „pavidalas“).

Pavyzdžiai:
1. Filosofiniuose tekstuose:
„Minties veidalytė“ – minties forma/išraiška.
2. Kalbant apie meno kūrinį:
„Eilėraščio veidalytė“ – jo struktūra, sandara.
3. Archajiškai apie daiktą:
„Senovės indo veidalytė“ – jo forma/pavidalas.

Sinonimai: pavidalas, forma, išvaizda, sandara.
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas labai retai, dažniau literatūroje ar specialiuose tekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Veidalytė – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išvaizdą, pavidalą, formą (dažniau apie abstrakčius dalykus). Kilęs iš žodžių veidas + lytis (panašus į „pavidalas“). Pavyzdžiai: 1. Filosofiniuose tekstuose: „Minties veidalytė“ – minties forma/išraiška. 2. Kalbant apie meno kūrinį: „Eilėraščio veidalytė“ – jo struktūra, sandara. 3. Archajiškai apie daiktą: „Senovės indo veidalytė“ – jo forma/pavidalas. Sinonimai: pavidalas, forma, išvaizda, sandara. Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas labai retai, dažniau literatūroje ar specialiuose tekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.