Vėdavimas – tai dažninis būtojo laiko veiksmažodžio forma, reiškanti reguliariai/paprastai daromą veiksmą praeityje. Atitinka lietuvių kalbos dažniniu būtu (pvz., būdavo + veiksmažodis).
Pavyzdžiai:
1. Vaikystėje mes vėdavome kambarius kiekvieną rytą.
(reguliariai darydavome)
2. Senelis pasakodavo pasakas, o mes klausydavomės.
(paprastai pasakodavo/klausydavomės)
3. Ji lankydavosi pas močiutę kiekvieną savaitę.
(nuolat lankydavosi)
Trumpai:
Vartojama norint pabrėžti įprotį, pasikartojančius veiksmus praeityje, o ne vienkartinį įvykį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.