Veblėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis silpnumą, nedrąsumą, nerimą ar abejonę veiksmų atžvilgiu. Dažnai vartojamas apibūdinti vilkinimą, nenorą imtis veiksmų ar pernelyg atsargų elgesį.
Pavyzdžiai:
1. Darbo kontekste:
Nustok veblėti ir pateik savo pasiūlymą vadovui!
(Reikšmė: nedrįsti, vilkinti)
2. Kasdieniame gyvenime:
Jis veblėjo prieš paklausęs jos į pasimatymą.
(Reikšmė: dvejoti, nerimauti)
3. Sporte / varžybose:
Komanda per daug veblėjo puolime ir praleido įvartį.
(Reikšmė: per atsargiai/nerizikingai žaisti)
Sinonimai: dvejoti, nerimauti, vilkinti, gūžtis, bijoti.
Naudojimas: Dažniausiai – šnekamojoje kalboje ar neformalioje komunikacijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.