Vazninkai – tai istorinis terminas, reiškiantis valstiečius, kurie už žemės naudojimą mokėjo vazną (natūralų duoklę javais, gyvuliais ar kitais produktais).
Tai baudžiavinės santvarkos dalis, paplitusi LDK ir Lenkijos karalystėje (XVI–XIX a.).
Pavyzdžiai:
1. Užuominos tekste:
„Vazninkai pristatydavo duonis prie dvaro sandėlių.“
2. Istoriniame kontekste:
Vazninkai skyrėsi nuo čiabuviai (mokėję pinigais) ar šliaužikai (atlikę fizinį darbą).
3. Dabar:
Terminas vartojamas istoriniuose šaltiniuose, aprašant baudžiavos formas.
Trumpai: Vazninkai – valstiečiai, mokėję duoklę produktais už žemę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.