duonis

„Duonis“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis duoną, maistą, išmaitą (dažniausiai ritualinį ar bendrą).

Pavyzdžiai:
1. Senovėje duonis buvo aukojamas dievams.
2. Šventėje visi dalijosi duoniu – tai buvo bendras duonis.
3. Žodis „duonis“ sutinkamas liaudies dainose ir raštuose (pvz., „duonį duoti“ – pamaitinti).

Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau – duona, maistas arba kontekstuose susiję su tradicija, mitologija.

• Gairės: Botanikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	„Duonis“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis duoną, maistą, išmaitą (dažniausiai ritualinį ar bendrą). Pavyzdžiai: 1. Senovėje duonis buvo aukojamas dievams. 2. Šventėje visi dalijosi duoniu – tai buvo bendras duonis. 3. Žodis „duonis“ sutinkamas liaudies dainose ir raštuose (pvz., „duonį duoti“ – pamaitinti). Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau – duona, maistas arba kontekstuose susiję su tradicija, mitologija.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.