Vaurinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išpūtimą, išsipūtimą, padidėjimą tūriu (dažniausiai dėl dujų ar skysčio).
Paprastai vartojamas perkeltine prasme apie išpūstus žodžius, perdėtą didžiavimąsi, tuščią kalbą.
Pavyzdžiai:
1. Politiko kalba buvo grynas vaurinimas – daug pažadų, bet mažai faktų.
2. Reikia mažiau vaurinimo, daugiau darbų!
3. To baliono vaurinimas užtruko kelias minutes. (tiesioginė reikšmė)
Sinonimai: pūtimas, tuščias kalbėjimas, puikybė, pasipūtimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.