Vaurėti reiškia silpną, nerangų judėjimą (pvz., slampinėti, vilktis), taip pat lėtai ir nevikriai veikti ar būti be jėgų, silpnumo būsenoje. Dažnai vartojama apie žmogų, gyvūną ar net objektus (pvz., laivą).
Pavyzdžiai:
1. Senelis vaurėjo po kambarį, besiremdamas lazda.
2. Pavargęs arklys vaurėjo keliu.
3. Peršalęs variklis vaurėjo, bet neužsivedė.
4. Jis vaurėjo su liga visą savaitę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.